Vertinimo principai

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarka (Tvarka) skiriama apibrėžti mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą Molėtų menų mokykloje.

2. Tvarka parengta remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata (patv. LR švietimo ir mokslo ministro 2004-02-25 įsak. Nr. ISAK-256).

3. Tvarkoje aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai ir nuostatos, vertinimas ugdymo procese ir baigus programą, vertinimo dalyvių vaidmuo.

4. Vertinimo tvarką grindžia Menų mokyklos ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai:  Menų mokyklos nuostatai,  neformaliojo ugdymo programos.

 

VERTINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Vertinimo tikslas – padėti mokiniui mokytis ir bręsti kaip asmenybei;

6. Vertinimo uždaviniai:

6.1. Padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus.

6.2. Padėti mokytojui įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus.

6.3. Suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

6.4. Nustatyti mokyklai savo darbo kokybę, planuoti ugdymo turinį ir procesą, suteikti mokinių poreikius atitinkančią pagalbą.

 

VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

1. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinkančiais ugdymo(si) tikslus.

2. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios ir supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos ir elgesys, lankomumas.

3. Vertinimas, skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie savo mokymosi patirtį, pasiekimus ir pažangą, jis mokosi vertinti ir įsivertinti.

4. Vertinama individuali mokinio pažanga (idiografinis vertinimas) – mokinio dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniaisiais. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

5. Vertinimas pozityvus ir konstruktyvus – vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos spragos ir padedama jas ištaisyti.

6. Vertinimas atviras ir skaidrus – su mokiniais tariamasi dėl vertinimo kriterijų ir procedūrų, vengiama pernelyg didelio vertinimo formalizavimo.

7. Vertinimas objektyvus ir veiksmingas. Vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias, pasiekimus ir daromą pažangą.

 

VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

1.  Vertinimą ugdymo procese sudaro du vienas kitą sąlygojantys vertinimo tipai:

formuojamasis vertinimas;diagnostinis vertinimas.

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą baigus temą ar kurso dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus. Šiam vertinimui priskiriami kokybinis ir kiekybinis būdai.

Formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuris padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti.

2. Formuojamasis vertinimas mokytojui ir mokiniui suteikia grįžtamąją informaciją apie mokymosi pažangą. Formuojamasis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis. Šiam tipui priskiriamas ideografinis vertinimo būdas (padarė arba nepadarė pažangą – naudojamas visų dalykų net ir pirmose klasėse).

3. Diagnostinis vertinimas skirtas išsiaiškinti, kokie tolesni mokymosi žingsniai.

4. Mokytojas, atsižvelgęs į vertinimo tikslą, parenka tinkamus diagnostinio vertinimo būdus, užduoties apimtį, laiką, vertinimo informacijos pateikimo formą.

 

VERTINIMO ORGANIZAVIMO TVARKA:

1. Mokinių pasiekimai vertinami pusmečiais. Pusmečio pažymys vedamas iš akademinio  koncerto gauto pažymio ir visų atsiskaitytų to pusmečio kūrinių vidurkio. Metinis pažymys vedamas iš I ir II pusmečių vidurkio. Kiekvienas mokinys pagal ugdymo planą groja akademiniuose  koncertuose 2 kartus per metus. Mokinių pasirodymą akademinio koncerto metu aptaria ir vertina specialybės mokytojas, o egzamino metu direktoriaus įsakymu paskirta vertinimo komisija.

2. Baigus pradinio arba pagrindino muzikinio ugdymo programą vedamas galutinis balas, kuris įrašomas į programos baigimo pažymėjimą. Šis galutinis balas vedamas iš metinio ir egzaminų balų vidurkio. Esant ginčytinam balui, visada vertinama mokinio naudai.

3. Dailės skyriuje kiekvieno pusmečio pabaigoje mokiniai pristato savo darbus, juos vertina specialybės mokytojas .

4. Baigus tikslinio pradinio arba tikslinio pagrindinio meninio ugdymo programą dailės skyriuje baigiamojo darbo gynimo balas yra galutinis, jis įrašomas į programos baigimo pažymėjimą.

5. Mokiniai pasirodę festivaliuose, koncertuose rajone,  respublikoje ir už jos ribų, eksponavę savo darbus parodose, dalyvavę pleneruose skatinami įvairiomis formomis – specialybės mokytojo, mokyklos direktoriaus padėka ir kt. Mokiniai, dalyvavę konkursuose, to pusmečio akademuniuose koncertuose pasirodyti neprivalo.

6.  Mokinių pasiekimai ir pažanga už visas programos sudedamąsias dalis  vertinama 10 balų sistema.

 

INSTRUMENTINIO ATLIKIMO  VERTINIMO KRITERIJAI

1. Muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai (teksto tikslumas, ritmas, techninės galimybės):

10 – puikūs muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

9 – labai geri muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

8 – geri muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

7 – geri, turintys neesminių trūkumų muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

6 – pakankamai geri muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

5 – patenkinami muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

4 – patenkinami, daug trūkumų turintys muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

3  – nepatenkinami, labai daug trūkumų turintys muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

2 – blogi, neteisingi muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

1 – blogi, visiškai neteisingi muzikinių kūrinių atlikimo įgūdžiai;

 

2.  Muzikinių kūrinių suvokimas (forma, stilius, interpretacija):

10 – puikus muzikinių kūrinių suvokimas;

9 – labai geras muzikinių kūrinių suvokimas;

8 – geras muzikinių kūrinių suvokimas;

7 – geras, turintis neesminių trūkumų muzikinių kūrinių suvokimas;

6 – pakankamai geras muzikinių kūrinių atlikimas ir suvokimas;

5 – patenkinamas muzikinių kūrinių suvokimas;

4 – patenkinamas, daug trūkumų turintis muzikinių kūrinių suvokimas;

3 – nepatenkinamas, labai daug trūkumų turintis muzikinių kūrinių suvokimas;

2 – blogas, neteisintas muzikinių kūrinių suvokimas;

1 – blogas, visiškai neteisintas muzikinių kūrinių suvokimas;

 

3.  Muzikavimo išraiškingumas (frazavimas, dinamika, harmoninis girdėjimas):

10 – puikus muzikavimo išraiškingumas;

9 – labai geras muzikavimo išraiškingumas;

8 – geras muzikavimo išraiškingumas;

7 – geras, turintis neesminių trūkumų muzikinis išraiškingumas;

6 – pakankamai geras muzikavimo išraiškingumas;

5 – patenkinamas muzikavimo išraiškingumas;

4 – patenkinamas, daug trūkumų turintis muzikavimo išraiškingumas;

3 – nepatenkinamas, labai daug trūkumų turintis muzikavimo išraiškingumas;

2 – blogas, neteisintas muzikavimo išraiškingumas;

1 – blogas, visiškai neteisintas muzikavimo išraiškingumas.

 

DAILĖS SKYRIAUS VERTINIMO KRITERIJAI

10 – puikiai atliktas darbas;

9 – labai gerai atliktas darbas;

8 – gerai atliktas darbas;

7 – gerai, su neesminiais trūkumais atliktas darbas;

6 – pakankamai gerai atliktas darbas;

5 – patenkinamai atliktas darbas;

4 – silpnai, su daug trūkumų atliktas darbas;

3 – nepatenkinamai atliktas darbas;

2 – blogai atliktas darbas;

1 – labai blogai, visiškai neteisingai atliktas darbas;

 

Ansamblinio dainavimo pamokos vertinimo sistema:

1.    Ansambliškumas.

2.    Intonavimas.

3.    Vokalinių įgūdžių įsisavinimas ir pritaikymas.

4.    Ritmo pojūtis.

5.    Harmoninė klausa.

6.    Sceninis įvaizdis.

7.    Dainavimas be pritarimo.

8.    Meniškas kūrinio atlikimas.

9.    I -o pusm. atsiskaitymas (koncerto forma).

10.    II-o pusm. atsiskaitymas (koncerto forma).

 

Choro, chorinio dainavimo pamokų vertinimo  sistema:

1.    Ansambliškumas.

2.    Intonavimas.

3.    Vokalinių įgūdžių įsisavinimas ir pritaikymas.

4.    Ritmo pojūtis.

5.    Harmoninė klausa.

6.    Sceninis įvaizdis.

7.    Meniškas kūrinio atlikimas.

8.    I-o pusm.atsiskaitymas.

9.    II-o pusm. atsiskaitymas.

10.    Keliamasis egzaminas.

11.    Baigiamasis egzaminas.

 

Solinio dainavimo pamokos vertinimo sistema:

1.    Intonavimas.

2.    Vokalinių įgūdžių įsisavinimas ir jų pritaikymas.

3.    Meniškas kūrinio interpretavimas.

4.    Dainavimas be pritarimo.

5.    Ritmo pojūtis.

6.    Kvėpavimo įgūdžiai.

7.    Sceninis įvaizdis.

8.    I-o pusm, atsiskaitymas.

9.    II-o pusm. atsiskaitymas.

10.    Keliamasis egzaminas.

11.    Baigiamasis egzaminas.

 

Solfedžio pamokos vertinimo sistema:

1.    Intonacija.

2.    Teorija.

3.    Ritmas.

4.    Skaitymas iš lapo.

5.    Vienbalsis solfedžiavimas.

6.    Daugiabalsis solfedžiavimas.

7.    L. l. daina.

8.    Diktantas.

9.    Rašto darbas.

10.    I-o pusm, atsiskaitymas.

11.    II-o pusm. atsiskaitymas.

12.    Keliamasis egzaminas.

13.    Baigiamasis egzaminas.

 

Muzikos istorijos pamokos vertinimo sistema:

1.    Kontrolinis temų klausymas.

2.    Mokinio orientacija muzikos istorijos raidoje, stiliuje, epochoje.

3.    Testas.

4.    I-o pusm. atsiskaitymas.

5.    II-o pusm. atsiskaitymas.

6.    Galutinis įvertinimas.

 

Dirigavimo pamokos vertinimo sistema:

1.    Dirigavimo techninių žinių, įgūdžių pritaikymas.

2.    Kūrinio akompanimento  atlikimas.

3.    Chorinio kūrinio partijų  dainavimas.

4.    I-o pusm. atsiskaitymas.

5.    II-o pusm. atsiskaitymas.

6.    Baigiamasis egzaminas.